KAI ŠALTA IR NIEKO NESINORI


Kai saulelė "pamiršta" pasirodyti, apima neramus jausmas.Ar ir jums taip nutinka? Ir kuo gi tada jūs skaidrinat sau nuotaiką?
Šį kartą nutariau pasivaiksčioti su foto aparatu po seno namo dar senesnį sodą.Visada žavėjausi senais angliškais sodais, bet tik dabar vis dažniau atsiranda galimybės po juos pasivaikščioti.Nors protas sakė, kad apniukę, per tamsu ir nuotraukos bus niūrios, bet širdis džiūgavo oro gaivumu ir žiedų spalvomis bei formomis, todėl skeptiko manyje paprašiau susilaikyti nuo tolimesnių komentarų, juolab, kad tik išėjusi kiemelin įsitikinau, kad buvau teisi , nes saulelė slapukaudama šypsojosi pro debesis.

Nebuvau alkana, bet sodas ,buvęs kažkada išpuoselėtas, ir matyt kaip tik dėl tos priežasties, man parūpo įsitikinti, kad  sode kažkur yra kampelis skirtas tikrajai gamtai su dilgėlėm, garšvom bei pienių lapais  

Laikrodukui reikalinga saulė...kai tik ji nušvis, būtinai patikrinsiu jo rodomą laiką.Įdomu tikslumas elektronikos

Tik pažiūrėjusi iš viršaus, pamačiau kaip kūrėjas gražiai pasirūpina augalų formomis, išdėliodamas lapelius bei žiedus tam tikra tvarka ant stiebelio,kad kiekvienas lapelis bei žiedas skleistūsi draugiškai,vieni kitų neskriaustų ir neužstotų saulės.

Tylus ir visa stebintis...jei jis prabiltų, kiek istorijų mums papasakotų?